Braliukai-latviai jau žino rusofobijos kainą. Kiek kainuos rusofobija Lietuvai?

Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2021-02-21 15:43:00, skaitė 1116, komentavo 12

Rygos laisvojo uosto valdžia pranešė, kad 2021 metų sausį į uostą perkrauti atvyko tik vienas anglimi pakrautas traukinys. Tokiu būdu konstatuojamas 99% Rusijos anglių tranzito sumažėjimas per Latviją.

Ir tai dar ne viskas. Uosto ekonomika ir su ja susijusios įmonės yra didžiausi darbdaviai, taip pat pagrindiniai mokesčių įplaukų šaltiniai visų lygių biudžetams - nuo centrinio iki savivaldybių.

Paslaugų sektorius Latvijoje sudaro daugiau kaip 45% šalies BVP. Pajamos iš prekių perkrovimo uostuose ir tranzito logistikos geležinkeliais jose sudaro daugiau nei pusę. Rygos laisvasis uostas sukuria daugiau nei 16% Latvijos ekonomikos.

Iš pirmo žvilgsnio Rusijos anglies eksporto tranzito nutraukimas per Rygą gali atrodyti nelabai įtakojantis veiksnys. Rygos uosto krovinių struktūroje 2020 m. pabaigoje anglis užėmė tik 11,3 proc., nusileisdama grūdų (13 proc.), konteinerių (19,4 proc.) ir medienos (24,4 proc.). Tačiau reikalas yra tame, kad rusiškos kilmės prekių dalis juose taip pat buvo pagrindinė. Ir šių rūšių krovinius Rusija taip pat nustoja gabenti per Latviją.

2021 m. sausio mėn. pabaigoje birių krovinių skaičius sumažėjo ketvirtadaliu, generalinių krovinių - 13%, skystų krovinių - 20%, naftos produktų - 21%, medienos drožlių - daugiau nei du kartus. Susumuojant visas kryptis paaiškėja, kad Rygos uosto krovinių apyvarta vienu metu krito 20%, o tai reiškia, kad numatomas metinis Latvijos BVP sumažėjimas bent 3,2% arba apytiksliai 1,088 milijardo dolerių.

Atsižvelgiant į tarpusavyje susijusių gabenamų tranzitinių krovinių kiekio sumažėjimą, taip pat ir į Latvijos geležinkelių nuostolius, šį skaičių galima drąsiai padidinti iki 1,2 mlrd$. Latvijos geležinkeliai jau pradėjo pardavinėti aukcionuose bėgius, geležinkelio iešmus, lokomotyvus ir kitą perteklinę savo infrastruktūrą kaip metalo laužą.

Svarbu pažymėti, kad minėtas 20% kritimas nėra riba. Anglies perkrovimo nutraukimas yra tik pirmasis ženklas. Plečiantis naujų Rusijos uostų pajėgumams Leningrado srityje, per ateinančius 3–5 metus Latvijos uostai neteks mažiausiai pusės likusių krovinių.

Taigi, galima drąsiai teigti, kad pagaliau atėjo laikas, kada Latvija turi pradėti mokėti už savo rusofobijos augimą. Rusija daugiau nemano, kad būtina palaikyti ekonominius ryšius su agresyvia ir nelabai adekvačia kaimyne.

Siųsti laiškus į Maskvą su  skundai ašaringais inkštimais „bent kažką išsaugoti“ ir neaiškiais mekenimais pasiaiškinant, kad ekonomika neturėtu būti siejama su politika, yra beviltiška. Senieji laikai baigėsi. Anksčiau reikėjo galvoti. Kada buvo atiminėjo pilietybę. Kada rusus padarė nepiliečiais. Kada iš pensininkų tyčiojosi. Kada organizav SS legionierių eitynes. 

Ryga vis tiek sugebėjo įtikinti Maskvą, kad Latvijos Respublika yra visiškai pajėgi apsieiti be Rusijos.

Kiek kainuos rusobija Lietuvai?

Europietiškas ekonominis stebuklas praėjo šonu pro Lietuvos ekonomiką aplenkdamas ją, bet tuo pačiu įskiepydamas nepaprastą pasitikėjimą savimi Lietuvos politikams. Jevro-optimizmas fontanu trykšta tik aukščiausiuose politiniuose sluoksniuose, išgaruodamas realybės vėjuose vyraujančiuose tarp gyventoju. Po daugybės politinių išpuolių prieš Baltarusiją Lietuva nesitikėjo sulaukti atsakomųjų priemonių, kurios smogtų jos ekonomikai.

Tai, ko nenorėjo Lietuva, įvyko - prieš porą dienų Rusija ir Baltarusija pasirašė susitarimą dėl naftos produktų gabenimo iš Baltarusijos į Rusijos uostus. Kol kas kalbama apie 10 milijonų tonų krovinių, tačiau jau ruošiami nauji susitarimai dėl mineralinių trąšų ir kitų produktų perkrovimo Rusijos uostuose.

Kada Rusijos ir Baltarusijos derybos dėl naftos produktų perkrovimo iš „Belorusneft“ į Rusijos uostuose užsitęsė, Lietuvoje pradėjo kalbėti, kad nebus susitarimo. Atseit, visa tai yra fikcija ir Batkos šantažas, kad Baltarusijai nėra labiau pelningesnės krypties nei per lietuvišką  Klaipėdos uostą.

Tačiau vėlavimas paaiškinamas tuo, kad šalys rengė ne įprastą tam tikro prekių kiekio gabenimo sutartį, o kelerių metų strateginį susitarimą, kuriame buvo numatytos ne tik sąlygos, bet ir bendradarbiavimo principai. Buvo pasiektas bendras Rusijos ir Baltarusijos susitarimas.

Trejų metų laikotarpyje, nuo 2021 iki 2023 m., Rusija iš Baltarusijos savo geležinkeliais pergabens, o vėliau perkraus savo uostuose  9,8 mln. tonų naftos produktų, o vėliau perkraus savo uostuose. Vidutiniškai pravažiuos per Rusiją pateks apie 3,5 milijono tonų metams.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo nelabai daug, bet šiuo atveju svarbu kas kita - nubrėžti bendradarbiavimo principai, o kiekį labai nesunkiai galima padidinti metų bėgyje, susitarimas kaip tai tai numato. Rusija lengvai gali pergabenti ir dvigubai daugiau Baltarusijos naftos produktų.

Tuo labiau, yra ką transportuoti - Baltarusija kasmet eksportuoja apie 10 milijonų tonų naftos produktų, ir dalis šio kiekio vis tiek liks lietuviškam tranzitui. Bet visas gražumas yra tame, kad Lietuva tikėjosi visos apimties srauto. Atsižvelgiant į tai, buvo suformuoti „Lietuvos geležinkelio“ ir Klaipėdos uosto planai ir biudžetai. Ir kad tai būtų tik tas, planus galima peržiūrėti, tačiau štai nuostolių Lietuva negalės išvengti.

Verta prisiminti, kad lygiagrečiai mažėjant Baltarusijos tranzitui, mažėja ir Rusijos tranzitas, ir tai jau nėra 3 ir net 5 milijonai tonų, bet minimum bent keturis kartus daugiau. Ir Rusija neketina grįžti į Lietuvą, nes Rusijos uostai Baltijos jūroje puikiai susidoroja su visa krovinių apyvarta.

Dar viena bėda Lietuvai - pasirašius sutartį dėl naftos produktų gabenimo, Rusija ir Baltarusija rengia tokį pat susitarimą ir dėl mineralinių kalio trąšų gabenimo. O toliau reikalas greičiausiai prieis ir  dėl baltarusiškos technikos  ir maisto produktų. Šias pozicijas Baltarusija taip pat aktyviai eksportuoja. O juk dar visai neseniai visa tai buvo Lietuvos geležinkelių ir Klaipėdos uosto apyvarta.

Vaizdelis Lietuvai dėliojasi visai nekoks, net labai chrenovas - šalis akyse netenka pajamų iš vienos didžiausių - tranzito įplaukų dalies. Ne taip jau ir toli ta diena, kad bet kokie tranzitiniai kroviniai iš Rusijos ir Baltarusijos nustos būti gabenami per Lietuvą.

Svajonėse likę kroviniai

Taip pat verta prisiminti, kad rytoj, vasario 22,  Rusijos ir Baltarusijos prezidentai susitiks tarpusavyje. Tarp aptariamų klausimų taip pat yra ir  bendradarbiavimas transporto sektoriuje. Galbūt jau šiame susitikime bus išspręstas Baltarusijos terminalo statybos prie Baltijos jūros klausimas.