S. Plungė. Bankų „fokus pokus“ arba 13 eurų istorija

Autorius: Svajūnas Plungė Šaltinis: http://alkas.lt/2020/07/17/s-p... 2020-07-18 13:58:00, skaitė 964, komentavo 1

Svajūnas Plungė | asmeninė nuotr.

Visi puikiai žinome, kad bankai yra finansinių stebuklų žinovai. Ar tai būtų mažame ar dideliame mastelyje, tai ką bankai daro su pinigais paprastam žmogui yra sunkiai suvokiama. Pavyzdžiui, toks „fokus pokus“ prieš dešimtmetį buvo padarytas su Snoro banko aktyvais. Tada banko turėtas milijardas eurų pradingo kaip rūkelis papūtus vėjeliui. O tų stebuklų kaltininkai išnyko tarsi už dūmų užsklandos. Tokie stebuklai vyko ir su kitomis finansinėmis institucijomis. Bent Lietuvoje dar neteko girdėti, kad už bankų „fokus pokus“ sėdėtų bent vienas „stebukladarys“ ar kažkaip reikšmingai būtų nubausta kokia svarbesnė finansinė institucija. Visų šių istorijų pamoka yra paprasta – bankų „fokus pokus“ stebuklas yra aktyviai praktikuojamas, o jų pasekmes visada dengia mokesčių mokėtojai arba banko klientai.

Ta tema norėjau papasakoti savo 13 eurų istorija, kuri savaime būtų labai nereikšminga, jei nebūtų tos didesnės „fokus pokus“ stebuklo dalies. Ir mano tikslas pasakojant ją yra atkreipti dėmesį į neteisybę, į kurią mano supratimu papuolė daugelis žmonių. Tik todėl, kad sumos nedidelės, dėl to nekilo kokių didesnių pasipiktinimų. Kam norisi gaišti savo laiką kovojant dėl kelių eurų su banku. Nors keli eurai vienam žmogui, bet daug eurų vienam bankui, kuriuos jis gauna neteikdamas jokių paslaugų.

Taigi pati istorija yra tokia. Viename banke turėjau sąskaitą ir kortelę, bet jais nesinaudojau gana ilgą laiką. Banko internetiniame portale visą tą laiką pinigų kiekis buvo nulis. Bet, atėjęs uždaryti sąskaitą, sužinojau apie savo 13 eurų įsiskolinimą, kurį turėjau padengti norėdamas uždaryti sąskaitas. Taigi, fokus pokus ir mano nulis pavirto į minus 13. Man paaiškino, kad jis atsirado todėl, kad man toliau skaičiavo naudotojo mokestį už banko krepšelį. Vat ir visa istorija.

Gal tik norėčiau pridėti, kad bankas, per tą laiką skaičiuodamas įsiskolinimą ir palūkanas už jį, nebuvo niekaip manęs įspėjęs apie tai. Internetinėje bankininkystėje sąskaitoje buvo pateikiamas nulis, kokių pranešimų ar banko tinklapyje ar el. paštu ar telefonu negavau. Bet tuo pačiu laikotarpiu gavau pasiūlymų dėl kitų šio banko paslaugų įsigijimo. Paklausus banko vadybininkės, kodėl nebuvau įspėtas ar kažkaip pateikta informacija apie man kaupiamą skolą, man atsakė – bankas neturi tam techninių galimybių.

Žinoma labai nustebau, kad mūsų bankai yra tokie nepajėgūs techninėse galimybėse pateikti vieną skaičiuką ar atsiųsti kažkokį pranešimą, kai tai sugeba pateikti visų kitų paslaugų tiekėjai. Bent jau kol kas neteko susidurti su padėtimi, kad kažkokių paslaugų tiekėjai skaičiuotų man įsiskolinimą man nepateikiant apie tai informacijos.

Supratau, kad šis įvykis nėra kažkokia klaida ar tik man įvykęs dalykas. Tai nusprendžiau kreiptis į atitinkamas institucijas, kad sustabdytų, mano supratimu, banko „fokus pokus“ praktiką. Kreipiausi į Lietuvos banką, kuris prižiūri mūsų finansines institucijas. Šis man patarė kreiptis su skundu pirmiausią į banką, o tik gavus atsakymą į juos. Iš banko žinoma gavau didelį raštą su neigiamu atsakymu, kad 13 eurų man negrąžins ir savo praktikos neįspėti apie kaupiamus įsiskolinimus jis nenutrauks. Jo pagrindiniai paaiškinimai buvo šie:

….Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, jog bankas neįspėjo apie besikaupiantį įsiskolinimą, bankas nurodė neturintis techninės galimybės interneto banke rodyti kliento turimų įsiskolinimų už mokėjimo paslaugų planus, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas nežinojo turintis mokėti komisinį atlyginimą už banko sąskaitos tvarkymą. Bankas teigė neturintis pareigos kiekvieną naudotoją įspėti net ir apie minimalų įsiskolinimą, nes informavimo išlaidos būtų didesnės nei vartotojų įsiskolinimai. Be to, bankas teigė pats sprendžiantis, kokiais atvejais ir kokiam įsiskolinimui susikaupus pranešti apie tai vartotojui…

Tada jau kreipiausi į Lietuvos banką, iš kurio po ilgo laiko gavau pusės romano ilgio atsakymą, kurio esmė gali būti pateikta šiuose jų rašto sakiniuose:

…Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja informacijos vartotojui apie komisinio atlyginimo įsiskolinimą pateikimo tvarkos, todėl nagrinėjamu atveju vertintinos tarp pareiškėjo ir banko sudarytų susitarimų sąlygos… nei Sąskaitos sutartyje, nei Mokėjimo paslaugų taisyklių ir Naudojimosi paslaugų planais sąlygose nėra įtvirtintos banko pareigos atskirai įspėti pareiškėją apie komisinį atlyginimą ar rodyti tokį įsiskolinimą interneto banke.

Visas Lietuvos banko atsakymas pateikiamas čia.

Taigi, mano reikalavimai atmesti. Bet istorijos pamoka yra visgi kita. O gi tai, kad ši praktika toliau tęsis ir bankai, toliau naudodamiesi savo didžiule pinigų galia, kiekvieną dieną kurs tuos „fokusus pokusus“ savo savininkų gerovei gausinti, o mūsų bedantės institucijos, panašu, kad skirtos daugiau sukurti visuomenės intereso gynimo vaizdiniui nei iš tiesų atstovauti jį, uždedant apynasrius bankų „pokusininkams“. Gal paskutinė viltis yra tik tuose kvailiuose, kurie dėl trylikos eurų pasiruošę aukoti savo laiką, kad tai išsiaiškinti ir pranešti visuomenei?